Miško veisimas – nuo ko pradėti?
Autoriai:
Agnė Žėglevičiūtė, LŽŪKT miškininkystės specialistė
Dr. Nerijus Sidabaras, UAB „Skogran“ miškininkas
Miškas visuomenei svarbus ir ekonomine, ir socialine prasme. Miško savininkams iškirtus mišką, privaloma jį atkurti per trejus metus. Tačiau galimybę sodinti mišką turi ne tik miškų savininkai. Mišką įveisti galima ir žemės ūkio paskirties žemėje, pasinaudojus Europos Sąjungos parama. Aptarsime paramos galimybes ir patarsime, kaip teisingai įveisti mišką.
Ką turite padaryti pirmiausia:
- Norintys įveisti mišką pasinaudoję ES parama, privalo žemės valdą įregistruoti LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
- Kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) prie ŽŪM ir gauti leidimą miškui įveisti (jei planuojama mišką veisti ne miškų ūkio paskirties žemėje).
- Jeigu žemė valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, reikalingas notaro patvirtintas bendraturčių sutikimas.
- Turėti parengtą ir su Valstybine miškų urėdija suderintą želdinimo ir žėlimo projektą.
Želdinimo ir žėlimo projektas – pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis įgyvendinamas miško įveisimo projektas. Jame nurodyta visa informacija, kuri bus reikalinga įveisiant mišką: kokių ir kiek medelių sodinti, kokiu būdu paruošti dirvą, kokiu atstumu sodinti, kur įsigyti sodinukų. Taip pat nurodoma, kokių apsaugos ir priežiūros priemonių reikės, norint išauginti sveiką ir produktyvų medyną.
Jau yra žinoma, kada šiais metais bus renkamos paraiškos. Paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ renkamos nuo kovo 29 d. iki birželio 25 d. ir nuo rugsėjo 10 d. iki lapkričio 12 d.
Kas gali kreiptis paramos?
Paramos pagal šią veiklos sritį gali kreiptis juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.
Kokia veikla remiama?
- Miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka).
- Įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).
- Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.
Naudinga pasikonsultuoti su specialistais
Paraiškų rinkimo laikotarpis trumpas, tad naudinga pasikonsultuoti su ilgametę patirtį turinčiais LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro specialistais. Jie patars, kokius darbus reikia atlikti, kokius dokumentus pasiruošti, kad būtų galima gauti leidimą vykdyti veiklą, įvertins galimybę gauti paramą, konsultuos, parengs miško želdinimo ir žėlimo projektus ar kitus reikiamus dokumentus, pateiks paraišką, atsakys į pateiktas užklausas, konsultuos projekto įgyvendinimo klausimais, padės nepasiklysti tarp įsipareigojimų ir reikalavimų.
Miško atkūrimo sėkmė priklauso nuo kokybiškų sodmenų parinkimo
Siekiant sėkmingai įveisti ar atkurti mišką, svarbiausia – tinkamas darbo planavimas ir nuoseklus jo laikymasis. Miškų įveisimo bei atkūrimo darbų organizavimas prasideda nuo Miško atkūrimo projekto analizės ir vertinimo. Jei miško atkūrimo ir įveisimo projektas parengtas profesionalių miškininkų, kurie savo sprendimus grindžia ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis, galima pradėti organizuoti pagrindinius paruošiamuosius darbus: sodmenų paiešką, jų įsigijimą, kokybės vertinimą.
Kartais kyla esminis klausimas: prieš kiek laiko reikia užsisakyti sodmenis medelynuose? Prieš mėnesį, du, o gal reikia pusės metų? Šių dienų situacija miško sodmenų rinkoje kartais būna sunkiai prognozuojama, todėl rekomenduojame su medelynais susisiekti likus 5–6 mėnesiams iki sodinimo pradžios. Taip užsitikrinsite, kad sodinsite atkūrimo projekte numatytas medžių rūšis.
Įsigyjant miško sodmenis itin svarbu atkreipti dėmesį į sodinukų kilmės rajonus, kurie skirtingoms medžių rūšims yra skirtingi. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog konkrečiame medelyne nupirktus miško sodmenis galima sodint tik tam tikruose rajonuose, kurių rajonavimo sąrašai pateikti Valstybinės miškų tarnybos interneto puslapyje. Atsakingi miškininkystės pareigūnai atidžiai tikrina, jog būtų laikomasi šių taisyklių, o jas pažeidus, gali tekti mišką sodinti iš naujo, tais sodmenimis, kuriuos leidžiama sodinti pagal teisės aktus.
Galiausiai, pats svarbiausias klausimas, kokio tipo bei amžiaus sodmenis pasirinkti artėjančiam miškasodžiui? Vieno atsakymo tarp miškininkų nėra. Vieni labiau vertina atvira šaknų sistema išaugintus sodmenis (kai sodmenys auginami atvirame grunte), kiti – uždara šaknų sistema (sodmenys išauginami kapsulėse). Vieni miškininkai imponuoja nedideliems 1–2 metų sėjinukams ir sodinukams, kiti – didesniems, kurių amžius gali siekti 3–4 metus. Vieno atsakymo nėra ir greičiausiai dar ilgai nebus, tačiau visada renkantis miško sodmenis reikėtų vadovautis keliomis esminėmis taisyklėmis. Pirmiausia, atvira šaknų sistema užaugintų sodinukų šaknys turėtų sudaryti 1/3 viso medelio ilgio. Kai šaknys per ilgos, jos turėtų būti trumpinamos. Per ilgos šaknys ne tik apsunkina sodinimo procesą, tačiau ir sudaro didelę tikimybę, kad pasodinti sodinukai bus užlenktomis šaknimis. Tokiu atveju galimas mažas sodmenų prigijimo procentas.
Perkant sodmenis uždara šaknų sistema, geriausia, jog jie būtų neseniai išimti iš šaldytuvo su dar sušalusia šaknine dalimi. Tokius sodmenis geriausia atitirpinti kirtavietėje ir iš karto sodinti. Jei medelyne sodmenys jau buvo atšildyti, reikėtų įsitikinti, ar šaknys pakankamai drėgnoje terpėje. Tai padaryti galite suspausdami šaknis gaubiančių žemių gumulą. Jeigu šaknys pakankamai drėgnos, turėtų ištrykšti vanduo.
Be abejo, visada rekomenduojame įvertinti sodinukų fiziologinius požymius: spyglių žalumą, stiebo tiesumą, ar nėra matomų žievės pažeidimų, pelėsio ir pan. Galime pasidžiaugti, jog valstybiniai miškų medelynai išaugina tikrai kokybiškus sodmenis, kuriuos tinkamai transportuojant ir profesionaliai sodinant į tikslingai paruoštą kirtavietę galima džiaugtis gerais prigijimo rezultatais.
Sodinuko kelionė nuo medelyno iki kirtavietės
Kartais miškininkams dideliu iššūkiu tampa tinkamas sodmenų transportavimas ir jų laikymas kirtavietėje iki kol jie bus pasodinti. Pagrindinis tikslas – apsaugoti sodinukų šaknis nuo tiesioginių saulės spindulių ir išdžiūvimo. Kaip minėjome anksčiau, paprasčiau sodinti sodinukus su uždara šaknų sistema, kurie į kirtavietes atkeliauja dėžėse arba specialiuose maišuose dar sušalę. Kiek daugiau problemų kelia sodinant sodinukus su atvira šaknų sistema. Prieš sudedant pastaruosius sodmenis į gabenimo maišus, būtina įsitikinti, jog jų šaknys yra išmirkytos specialioje želėje, kuri neleidžia sodinukų šaknims išdžiūti. Kirtavietėje, sodmenis patartina laikyti pavėsyje, maišuose, arba šešėlyje prikastus tranšėjose. Sodinimo metu sodintojai turėtų sodmenis nešiotis po kirtavietę specialiuose krepšiuose, kurie apsaugo šaknis nuo tiesioginių saulės spindulių.
Kaip išvengti klaidų sodinant?
Žingsnis po žingsnio ir atėjo laikas sodinti. Kaip teisingai tai padaryti? Yra įvairių būdų, skirtingų įrankių, kurie iš esmės skiriasi tik savo darbo technika. Bet koks darbas neišvengiamas be klaidų, miško sodinimas – ne išimtis, tačiau paminėsime, kokių esminių klaidų reikėtų nedaryti siekiant kokybiškai pasodinti medelį.
Visų pirma, tai tinkamas sodinimo laikas. Sodinimo laikotarpio nederėtų apsibrėžti konkrečiu mėnesiu, kadangi ne nuo dienos ilgumo priklauso sodinukų prigijimas. Įprastai sodinama pavasarį arba rudenį, kai pasodinto sodinuko šaknų jau „nepakąs“ ankstyvosios arba vėlyvosios šalnos. Dirvožemis turėtų būti drėgnas, tačiau ne užmirkęs. Dažniausiai stebimas prastas prigijimas, kai sodinama pavėluotai, ypač kai dirvožemis perdžiūvęs.
Kai dirvožemis drėgnas, nesunku padaryti reikiamo dydžio duobutę sodinuko šaknims. Dažna klaida – padaroma per maža duobutė, o sodinuko šaknis jėga įspaudžiama į dirvožemį ir prispaudžiama žemėmis iš viršaus. Tokio sodinuko šaknys būna užsilenkusios į viršų, todėl sodinukas neprigis. Taip pat gali neprigyti, kai sodinukai nepakankamai stipriai prispaudžiami žemėmis, ir šaknų dalyje susidaro dideli oro tarpai. Tokiu atveju medelis neturi galimybės pasiekti maistinių, mineralinių medžiagų bei vandens. Su laiku toks sodinukas nusilpsta ir miršta.
Kaip patikrinti, ar gerai pasodinote? Geriausia dviem pirštais suimti medelio viršūnės dalį, ir švelniai timptelti. Jeigu medelis pasodintas teisingai, jis liks savo vietoje. Jeigu, vis dėl to, bus silpnai prispaustas, tuomet jį lengvai išrausime.
Pasodinti mišką neužtenka vien noro ar idėjos, tam reikia ir fizinės jėgos, ir žinių, kuriomis pasidalinome anksčiau. Vadovaukitės informacija, dirbkite su meile ir Jūsų miškas vėl žaliuos!
Mūsų partneriai